Vilnius: Mintis, 1966. — 542 p.: žemėlap.
Зигмас Зинкявичус. Литовская диалектология.
Tarmių tyrimas, suprantamas daiktas, glaudžiai susijęs su fonetikos mokslo pažanga. Rašant šią knygą, dėl objektyvių sąlygų eksperimentinės fonetikos priemonės negalėjo būti panaudotos. O jos būtų labai pravertusios, nes lietuvių kalbos tarmių vokalizmas nepaprastai subtilus. Pastebėta tokių balsių kiekybės, kokybės bei priegaidėjimo niuansų, kurių iš klausos ištirti ir aptarti visai arba beveik neįmanoma. Studentai lituanistai, su kuriais teko dirbti, labai gerai skiria gimtosios tarmės sistemoje turimus garsus bei jų variantus, tačiau skirtumo tarp jų ir atitinkamų literatūrinės kalbos garsų dažniausiai visai nepajėgia suvokti, savo tartį tapatindami su literatūrinės kalbos norma. Pastaroji aplinkybė labai trukdė tarmių vokalizmo tyrimą bei aprašymą, juoba kad skirtingų tarmių garsai buvo tiriami bei aprašomi ne tuo pačiu laiku ir negalėjo būti palyginti. Nepanaudojus eksperimentinės fonetikos aparatūros, buvo galima juos aprašyti tik bendrais bruožais, grubiai išskiriant labai jau aiškius skirtumus. Taigi, lietuvių kalbos tarmės dar tebelaukia eksperimentinės fonetikos specialistų, kurie galės ir turės įnešti nemaža šviesos,' išaiškindami jų garsinę sistemą ir kirčiavimo, visų pirma priegaidėjimo, prigimtį.